Gimdos kaklelio vėžys ir jo profilaktika

 

 

Europos Sąjunga suteikia licenciją pirmajai vakcinai, galinčiai apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio. Sukurta vakcina laikoma revoliucinės reikšmės naujiena pasaulio medicinos istorijoje. Nuo 2006 09 01 vakcina yra registruota ir leidžiama Lietuvoje.

 

·        Pavojingai dažna mirties priežastis 

 

Gimdos kaklelio vėžys yra aktuali pasaulio problema. Eu­ropos šalyse gimdos kaklelio vėžio paplitimas svyruoja. Mažiau­siai šios rūšies vėžys aptinkamas Suo­mijoje: 4,3 atvejo 100 tūkst. moterų per me­tus.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys plačiausiai paplitęs iš visų Europos Sąjungos šalių ir svyruoja maždaug ties 25 atvejais 100 tūkst. moterų per metus. Gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasdien suserga 1-2 mo­terys. Kas antra susirgusi moteris nuo šios ligos miršta.

Pastaroji tendencija ta, kad jaunėja sergančių gimdos kakle­lio vėžiu moterų amžius: mažėja sergančių 50-64 metų amžiaus moterų, tačiau daugėja 30-49 metų ir netgi 15-34 metų amžiaus moterų.

 

·        Vėžį sukelia virusas

 

Jeigu moteris užsikrėtusi tam tikrais ŽPV (Žmogaus Papilomos Virusas) tipais ir jos organizmas nepajėgia šio virusio įveikti, gali susirgti gimdos kaklelio vėžiu ar priešvėžine liga. Iš maždaug 100 ŽPV tipų apie 40 tipų plinta lytiniu ke­liu ir gali pažeisti moterų ir vyrų genitalijų zonas bei sukelti priešvėžinius pokyčius, o 15 tipų gali sukelti vėžį. Pavojingiausi yra 16 ir 18 ŽPV tipai, sukeliantys grei­čiausiai metastazuojantį ir blogiau­siomis prognozėmis pasižymintį

vėžį.

 

·        Ligos galima išvengti

 

Pa­grindinė gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė buvo pro­filaktiniai tikrinimai - vadinama­sis Pap testas ir citologinis gim­dos kaklelio tyrimas, leidžiantys diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį ar priešvėžinius pakitimus. Iki šiol taikomos prevencijos priemonės leido nustatyti jau esančius priešvėžinius pakitimus ir užtikrinti, kad jie neperaugtų į mirtinai pavojingą gimdos kakle­lio vėžį. Tačiau nebuvo jokios priemonės vėžį sukeliančiam ŽPV virusui neutralizuoti.                        

Vakcinos sukūrimą galima būtų palyginti nebent su skiepų ar antibiotikų atradimu. Nenormalioms gimdos kaklelio ląstelėms šalinti dažniausiai taikomi šie metodai: šaldymas, šalinimas elektriniais instrumentais ir tradicinė chirurgija. Gydimas gali būti kartojamas, jei vėl atsiranda nenormalių ląstelių.

      Jeigu jau diagnozuotas gimdos kalelio vėžys, taikomi trys pagrindiniai vėžio gydimo būdai: chirurginis (vėžys pašalinamas operuojant), radijo terapija (vėžio ląstelės suardomos didelės energijos spinduliais) ir chemoterapija (vaistais nutraukiamas vėžinių ląstelių augimas). Kartais gydymui taikomi du ar daugiau būdų. Jeigu 50-70 proc. populiacijos būtų paskiepyta, būtų užkirstas kelias viruso plitimui.

 

·        Šimtaprocentinė apsauga

 

2006 rugsėjo 20 dieną Europos Komisija patvirtino naudojimui vakciną SILGARD. Žmo­gaus papilomos viruso profilak­tikai skirta vakcina, apsauganti nuo 6,11,16 ir 18 viruso tipų su­keliamo gimdos kaklelio vėžio, nuo lyties organų displazijų (priešvėžinių būklių, laikui bėgant galinčių pereiti j vėžį) ir nuo išorinių lyties organų karpų, kurios taip pat gali komplikuotis kitomis ligomis. Tikimasi, kad ši vakcina lai­kui bėgant padės įveikti gimdos kaklelio vėžį.

Šia vak­cina rekomenduojama skiepyti mergaites nuo 9 iki 15 metų ir merginas bei moteris iki 26 metų amžiaus trimis vakcinos dozėmis. Antrą kartą skiepijama praėjus dviems mėnesiams nuo pirmojo skiepo, o trečią - pusei metų nuo pirmojo.

Smulkiau apie skiepą galite sužinoti pasitarę su savo ginekologu arba internete adresu: www.hpv.lt, kuriame bus galima rasti informa­cijos apie ligą ir apie apsisaugoji­mo priemones.

 

 

 

Parengė Jūratė Kazlauskienė pagal konferencijos, įvykusios 2007 m. sausio 19 d. „Gimdos kaklelio vėžys: mokslo įrodymas pagrįsta sveikatos priežiūra“ medžiagą.